švarkš

švar̃kš interj. 1. KlvrŽ žr. švarkšt 1: Švarkš sukerkų į griovį piemenims pravažiuodamas Šts. Švar̃kš ant žemės ir pabėrė grūdus Lnk. Švar̃kš išbėrė piningus į kertę Dr. 2. kartojant nusakomas barstymas: Švarkš švarkš ir bera eidamas į dirvą rugius Dr. Švar̃kš švar̃kš pradėjo saugėms berti žirnius į sėtuvę Vkš. 3. pašlakstymui nusakyti: Švar̃kš ilgjupis (kunigas) su krapyla Šts. Švar̃kš krapija linus, kad daugiau svertų Šts. 4. kartojant nusakomas daužymas, bloškimas: Par gardį švar̃kš švar̃kš beblošką KlvrŽ.